სად შევიძინოთ?
Burnos opos

Aftos

Afta paprastai atrodo kaip balta dėmelė burnos gleivinėje ir gali būti labai skausminga.

Baltos dėmelės burnoje

Aftų dažnai atsiranda lūpų vidinėje pusėje

Aftos dažniausiai pažeidžia burnos gleivinę, bet ne po ja esantį kaulą. Jos gali būti apvalios arba ovalo formos ir atsirasti bet kurioje burnos vietoje: vidinėje lūpų pusėje, ant gomurio ar liežuvio ir aplink jį. Aftas paprastai supa raudonas ratas (uždegimo paveikta gleivinė). Nors aftos dažnai yra nedidelės, tačiau gali būti labai skausmingos ir trikdyti kasdienį gyvenimą.

Dažniausia aftos pradžia – paraudimas, vėliau virstantis opa, kurią dengia šviesiai pilkos spalvos membrana, apsupta rausvo žiedo. Aftos yra labai skirtingos, įvairių dydžių, skaičiaus, atsiranda įvairiose vietose. Aftos gijimo trukmė gali siekti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, tikėtinas pakartotinio atsiradimo laikotarpis – nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Paprastai aftos gyja 4–7 dienas ir pasireiškia 2–6 kartus per metus.  Aftos atsiradimo priežastys ne visada yra žinomos. Kita vertus, jei afta gyja ilgiau nei 10 dienų arba plečiasi, derėtų kreiptis į odontologą ar gydytoją. Afta gali būti kitų rimtų sveikatos problemų simptomas.

Apie 40 proc. žmonių, kamuojamų pasikartojančių aftų, turi giminaičių ar šeimos narių, kuriems taip pat pasireiškia šis negalavimas. Taigi galima daryti prielaidą, kad kai kurie žmonės aftas paveldi genetiškai. Taip pat yra keletas aftos rizikos veiksnių (daugelis susiję su stresu). Vietinė trauma taip pat susijusi su afta. Pavyzdžiui: dantų gydymas, aštrus paviršius (pvz., nuskilęs dantis) ar per stiprus dantų valymas.

Atidengtų nervų galūnių burnos opoje scheminis piešinys

Aftos sukeliamas skausmas: nervų galūnės atidengtos ir neapsaugotos nuo aplinkos dirgiklių

Pagrindiniai aftos simptomai: peršėjimas, niežulys arba dilgsėjimas ir skausmas burnoje. Neretai simptomai paūmėja kalbant, valgant ir geriant, ypač karštą ar aštrų maistą ir rūgščius gėrimus. Šiuos nemalonius pojūčius sukelia burnoje esančios jautrios nervų galūnės. Paprastai jos glūdi po burnos gleivine, tačiau, pasireiškus aftai, nervų galūnės atidengiamos ir yra tiesiogiai veikiamos dirgiklių.

Skausmas stipriausias būna susiformavus opai, o vėliau pamažu slopsta opai gyjant. Kai kuriais atvejais skauda kalbant ir kramtant. 1–2 dienas iki opos susiformavimo galimas skausmas ar peršėjimas. Stiprus skausmas, neproporcingai didelis žaizdelės dydžiui, gali trukti 4–7 dienas.

Aftų rūšių būna įvairių.

Nedidelės aftinės opos yra mažesnės nei 8 mm (paprastai 2–3 mm skersmens). Jų gali atsirasti burnos apačioje, liežuvio apatinės pusės kraštuose, skruostų vidinėje pusėje ir gerklėje. Tai dažniausiai pasitaikančios aftos.

Didžiosios aftinės opos yra gilesnės ir didesnės (daugiau nei 1 cm skersmens) bei ilgiau gyja (kelias savaites ar net mėnesius). Jos sudaro apie 10 proc. visų aftų ir atsiranda ant lūpų, minkštojo gomurio ir gerklės. Gali būti, kad jas sukelia karščiavimas. Šios aftos trukdo ryti ir valgyti. Jas turėtų apžiūrėti odontologas arba gydytojas.

Kitų formų aftos yra retesnės.

Dažnai aftospriežastys nėra aiškios, tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, aftų gali atsirasti dažniau nei paprastai. Toliau pateikiame keletą priežasčių.

Stresas: įtemptais gyvenimo etapais gali sutrikti hormonų pusiausvyra. Be to, patirdami stresą dažnai nereguliariai ir nesveikai maitinamės.

Infekcija: kitos burnos ertmės ar organizmo infekcijos gali susilpninti imuninės sistemos gebėjimą reaguoti į burnos opas, todėl jų gali padaugėti ar pailgėti jų gijimas.

Nedideli sužeidimai: nedideli burnos gleivinės pažeidimai, pavyzdžiui, įsikandus valgant, taip pat gali sukelti aftą.

Alerginė reakcija: kai kuriais atvejais pasikartojančias burnos opas gali sukelti alerginė reakcija. Galimi alergenai: tam tikri maisto produktai (pvz., šokoladas, kava, braškės, kiaušiniai, riešutai, pomidorai, sūris ir labai rūgštūs produktai), dantų pastos ir burnos skalavimo skysčiai.

Chemoterapija: pacientų, gydomų chemoterapija, imuninė sistema yra nusilpusi, todėl gali padidėti aftų rizika.